 |
 |
|
 |
||
 |
 |
Antikapitalistinis požiūris
Atsibodo Blogas.lt su savo non-user-friendly (nedraugiška) redagavimo aplinka ir funkcijų trūkumu.
Tad persikėliau į ten kur patogiau ir viskas nemokamai. Ir jokių reklamų.
Taigi senas adresas: http://vygio.blogas.lt
Naujasis: http://vygandas.wordpress.com
Ačiū už kantrybę :)
Sveiki,
Viena diena nešiau šiukšles ir pamačiau laikraščių primėtyta ant konteinerio. Ir staiga toptelėjo - o jeigu taip pastačius staliuką kur kultūringai laiptinėje, šalia pašto dėžučių, ant kurio kaimynai galėtų sudėti perskaitytus laikraščius ir žurnalus! Kaip tariau taip ir padariau - nuvažiavau į kaimą, atsivežiau seną sukrypusį baisų staliuką. Dar radau likučių klijuojamos plėvelės su medžio imitacija, tai grįžęs namo ja apklijavau staliuką, kad negasdint žmonių :)). Išspausdinau “instrukcijas” - ale kas čia per daiktas atsirado laiptinėj naujas, užklijavau užrašą “Draugiškiems kaimynams” (su mintim, kad jei dažnai žmogus girdi kažkokį bruožą apie save, tai jis ima ir tuo galų gale patiki :)), ir pastačiau laiptinėj. Dar padėjau tris žurnalus, nes laikraščių neturiu. Užsiprenumeravau netgi Kauno Dieną šiai akcijai, bet kažkodėl šiandien dar nepristatė, nors jau turėjo :(.
Štai jis (fone puikuojasi gražiosios laiptinės peizažas) :)
Tai lauksiu dabar kiek dienų (o gal ir mėnesių ar fantastišku atveju metų) mano staliukas ten stovės. Nes kadangi lietuviai LABAI draugiški žmonės, tai kai kurie tiesiog supranta, jog niekas nesupyks, jeigu jis tą staliuką “pasiskolins” savo asmeninėms reikmėms :). Na, jei pasiskolintų tai dar būtų nieko - reiškia žmogui reikėjo. Biškelį liūdniau būtų jei kokiom nuorūkom apmėtytų ar sudegintų ar dar ką tokio vandališko iškrėstų. Bet būkim optimistai.
Anyways, pradžia tokia:
1 diena - spalio 9
Trys žurnalai - Mes moterys, Computer Bild, Stuff.
2 diena - spalio 10:
Ryte atsirado dar vienas žurnalas, bet iki pietu visus 4 išgraibstė :). Atsiliepimuose radau parašyta:
Sutinku, 51 butas
Sutinku, 45 butas
Ačiū jums už gerą širdį!
Po tų “sutinku” tai mažumėlę pasijutau lyg rinkdamas parašus referendumui :), bet džiugu, kad žmonėms patiko idėja ir malonu buvo perskaityti tokį gražų atsiliepimą paskutinį. Keista, kad niekas nepadėjo daugiau jokių laikraščių. Na, bet kadangi tai tik pradžia, tai parduotuvėj nusipirkau Kauno dieną ir palikau vakare (deja ir šiandien dar negavau užsiprenumeruotos Kauno dienos :(, bet sakė duos velnių spaudos agentui ir išmokys doros ir moralės :)).
Pasistengsiu atnaujint statistiką eksperimento eigoje :)
Vis sugalvoju kokių nors punktų į savo valstybės konstituciją :), bet deja pamirštu jei neužsirašau. Tai dabar laikysiu sąrašiuką čia bloge ir karts nuo karto vis atnaujinsiu. Žinau, kad daug punktų kirsis su “demokratijos” sąvoka. Bet iš tikro tai ne su demokratija kirsis, o tik su kapitalizmu, kuris nekontroliuojamas graužia žmones kaip koks maras.
(atnaujinta 2008 09 03)
Taigi mano idealioj valstybėj:
1. Joks žmogus neturėtų teisės savo vardu turėti daugiau kaip 2 gyvenamųjų namų/butų. Jokia įmonė apskritai negalėtų turėti gyvenamo būsto savo vardu, nebent įrodytų, kad tos patalpos jai reikalingos darbui. Taip būtų užkirstas kelias besaikiam spekuliavimui nekilnojamu turtu. Nes kuomet koks niekšelis susiperka į butus perpardavimui, tai nei jis pats jų naudoja nei kitam duoda, o dar ima nuomą iš vargšų studentų, kuriem ir taip ne pyragai. O vėliau parduoda už dvigubą kainą. Taip šitas niekšelis, nieko nenudirbęs šalies naudai, ir netgi jai pakenkęs (prisidėdamas prie NT burbulo pūtimo ir nuplėšdamas pinigus iš nieko dėtų žmonelių), gauna šimtus tūkstančių litų pelno.
2. Visiems žmonėms galimybė nueiti į tualetą būtų visur ir visada; ir jie visi būtų nemokami. Nes juk nelogiška ir neteisinga yra kad ekonominio klestėjimo eroje (palyginus su kokiais viduramžiais) už tokį būtiną biologinį žmogaus organizmo poreikį dar imti pinigus. O jei žmogus neturi tuo metu pinigų, tai ką - daryti reikalus gatvėje? Juk civilizuotoje (tarkim :)) visuomenėje gyvename, reikia pagarbiau žiūrėti į žmogų.
3. Žmogus per savaitę dirbtų 5 dienas, per dieną po 6 valandas. Nebūtų draudžiama dirbti ilgiau, tiesiog mokęsčiais ar kaip kitaip būtų stengiamasi apsaugoti žmogų nuo persidirbimo. Tokiu būdu žmogus turėtų didesnę galimybę tapti Žmogumi, o ne tik varžteliu kapitalizmo mašinoje. Grįžtų iš darbo anksčiau, daugiau laiko skirtų vaikams, sutuoktiniui, savo paties dvasiniam tobulėjimui.
4. Parkavimas visur būtų nemokamas. Koks tikslas imti tuos kelis litus iš žmonių? Kad jie važiuotų po to statyti mašinas į privačius kiemus? Na jau ne. Atsieit sumažėja automobilių grūstis. Tai kad nė velnio nesumažėja, kokia buvo tokia ir lieka. Jeigu miesto centre parkavimas būtų nemokamas, tai žmonės ir taip žinotų, kad ten vietos rasti sunku, tai tiesiog natūraliai statytų automobilį kiek atokiau ir viskas susibalansuotų. Kam dabar reikia gaminti visokius monetų ir kortelių aparatus, samdyti prižiūrėtus, kurie rakintų ratus, gaišinti policijos laiką tokiom nesamonėm vietoj rimtų darbų ir erzinti piliečius nesąmoningom rinkliavom?
5. Centrinis šildymas daugiabučiams ir elektros skirstymo tinklai būtų valstybės žinioje, o ne privačiose rankose. Kokia yra logika privatizuoti šiuos dalykus? Juk privatizavimas skirtas konkurencijai sukurti, bet kokia gali būti konkurencija tarkim aukštos įtampos tinklų “rinkoje”? Nejaugi valdžia tikisi, kad konkurentai ims ir pristatys savo stulpų su laidais? Tai kiek tų stulpų ten bus? :)). Po to visokie LEO LT ir “Vakarų Skirstomieji Tinklai” krauna šimtamilijoninį pelną į privačias kišenes, nulupę kiek tik gali iš paprastų žmonelių. Kas kita yra elektrinės. Jos manau be problemų gali būti privatizuotos ir konkuruoti tarpusavyje. Taip pat valstybė turėtų remti saulės, vėjo ir kitus švarius elektros energijos gavimo būdus.
Pradžiai tiek, vėliau papildysiu.
Vakar pažiūrėjau vieną iš dokumentinių BBC Horizon serijų, “Žmogus versija 2.0″ (BBC.Horizon.2006.Human.v2.0). Super dokumentika apie mokslą ir žmonijos ateitį. Šioje serijoje pagal Moore dėsnį, kompiuterių galia pasieks žmogaus smegenų galią apie 2029 metus (jei tiksliai pamenu), o toliau tik didės ir didės. Iki šio šimtmečio pabaigos kompiuteris gali būti galingesnis už žmogų milijardus milijardų kartų. O kadangi yra kuriami vis nauji dirbtiniai intelektai, tai žmonijai atsiranda galimybė sukurti super intelektą. Tarsi kokį išminties dievą. Tačiau ar ši naujoji intelekto rasė nematys žmogaus vaidmens kaip parazito (kaip kad agentas Smitas filme “Matrica”)? Aš manau kad anksčiau ar vėliau būtent taip ir nutiks. Nes pagalvokim kodėl žmogus kuria tokias mašinas - tik tam, kad gauti naudos sau, ir jeigu kažkokia mašinos funkcija žmogui yra nenaudinga, jis gali mašina išardyti arba išmesti. O tai savaime suprantama kels nerimą intelektui, suinteresuotam savo paties išlikimu.
Žinoma iš pradžių dirbtinis intelektas gyvens fiziškai apribotoje mašinoje kur nors JAV CŽV bazėje ar kokioje privačioje laboratorijoje, ir žmonės dės pastangas, kad išvengti įvairių galimų nesusipratimų. Tačiau yra du faktoriai kurie man kaip sociologui yra akivaizdūs, ir kurie šias pastangas paverčia bevertėmis: tai žmonių smalsumas bei kova už idealus ir paties dirbtinio intelekto galia bei noras išlikti.
Labai realu, kad įvairių idėjinių hakerių pagalba šis dirbtinis intelektas bus išlaisvintas iš savo fizinės mašinos ir patalpintas internete daugybe kopijų, arba jis tai atliks savo paties genialumo dėka be niekieno pagalbos. Kaip kad filme “Ghost in the shell”. O tada jau jo nesustabdysi. Tokios galios intelektui nieko nereikš įsilaužti į mobiliųjų komunikacijų tinklus, atomines elektrines, šviesoforų valdymą ir visą kitą infrastruktūrą, kuri tapo gyvybiškai svarbi žmonijai. Apie tai kaip šį reikaliuką atliko grupė hakerių, galit pažiūrėt kitam visai neblogam filme “Kietas riešutėlis 4″.
Taigi atrodo labai tikėtina, kad iki šio šimtmečio pabaigos mūsų laukia gigantiško mąsto susirėmimas su mūsų pačių idėjų ir siekimų rezultatu (ta proga noriu parekomenduoti vieną mano mėgstamiausių mokslinės fantastikos filmų - “Forbidden planet”). Bet reikalai nėra tokie prasti. Galbūt žmonės išmoks taikiai gyventi su naujai sukurtu … reiškiniu. O gal kažkaip pergudraus kompiuterius. Bet visgi tikiu kad realiausia atsvara šiai dirbtinio intelekto galiai bus pasaulio religijos ir bioenergetikų bei aiškiaregių pajėgos. Koks Satja Sai Baba ar kitas dvasinių meistrų grupė dematerializuos esminę informaciją dirbtinio intelekto sistemoje ir viskas. Gerai, kad Dievas mus žmones aprūpino kiekvieną iš mūsų galimybėm savo mintimis keisti pasaulį. Taigi tolimiausia ateitis mums žmonėms manau yra saugi. Bet nereikia sedėti ir nieko nedaryti, tas pats Satja Sai Baba jau seniai bus anam pasaulyje. Todėl dėl žmonijos ateities labui kiekvieno iš mūsų pareiga yra tobulėti dvasiškai. Na aišku ši pareiga atsiranda ne dėl tos mašinų grėsmės :), bet visgi.
Galvoju ateityje kada parašyti knygą apie šią mano viziją. Kuo toliau, tuo man ši ateities perspektyva atrodo vis labiau tikėtina, todėl būtu įdomu knygoje be kitų dalykų dar paanalizuoti įvairius žmogaus elgesio aspektus ir sociologinės pozicijos.
Papildymas.
Šiandien aptikau viena šiurpoką video su funkcionuojančiu roboto prototipu, pagalvojau kad verta būtų papildyti šį blogo įrašą tuo monstru.
Ir dar vienas, irgi universalus, netgi šiek tiek juokingas:
Jau žiūriu ketvirtą sezoną. Labai mmm… sakyčiau šmaikštus serialas :). Nors kartais tas pagrindinis veikėjas ir pradeda užknist su savo chakateriu. Šiaip tai labiausiai mėgstu tą inteligentišką šunėką Brian'ą ir piktąjį genijų Stewie.
Norėjau jum parodyt vieną ištrauką, bet neradau youtubej, tai įkėliau pats. Tai buvo pirmas mano įkeltas video į youtubą :)). Aišku užbanino tuojau pat, nes atsieit pažeidžiu copyraitus visus, bet įkėliau per naują į metacafe.com. Žiūrėsim ar ilgai išliks neužbanintas.
Po gerų metų nuo pirmojo įrašo pagalvojau, kad būtų smagu kokiam bloge pasidalinti savo idėjomis ir gyvenimo potyriais. Nepykit, jei raštas bus nelabai rišlus, visokie biurokratiniai susirašinėjimai darbo reikalais, atbukino mano rašytojiškus gabumus ;).
Vat pradėsiu nuo kelionės į Vilnių, į kurią vakar važiavom su drauge.
Mane, kaip kaunietį, maloniai nustebino šis miestas. Pirmiausia kitokia kultūra. Čia žmonės bendrauja kiek laisviau, labiau atsipalaidavę, ypač Užupyje. Ir kas svarbiausia - Vilnius yra gražus miestas. Na, gal išskyrus kai kuriuos miegamuosiuos rajonus ir apipaišytus Užupio griuvėsius. Tokį gražų miesta lengva pamilti. O miestas ir turėtų būti toks, kad žmonės jį mylėtų!
Patiko Užupyje iškabintas plakatas “Laisvę Tibetui”, ir šiaip laisvų žmonių laisvų minčių pageidavimas. Net ne tai, kad toleravimas, o būtent pageidavimas. Juk būtent taip ir yra kuriama valstybė, miestas, bendruomenė.
Aišku žmonių laisvė turi savo paradoksus. Bet tiek, to, žiūrėkime į šviesiąją pusę.
Viena vieta Vilniuj, kuri mane labiausiai sužavėjo, tai buvo Vokiečių gatvė, prie ŠMC. Labai jauki plati alėja, kur pilna malonių žmonių, ir ypač daug tėčių su vaikučiais. Mes su drauge šią alėją taip ir praminėm - Tėčių alėja :). Nusipirkom neįtikėtinai brangios, bet skaniausios gyvenime gertos kavos - balintos su cinamonu (iš Double Coffee) ir sedėdami alėjoje gėrėjomės aplinkos harmonija.
Taip puiku matyti daug viešų erdvių Vilniuj ar kitur, kur žmonės gali tiesiog bimbinėti ir mėgautis gyvenimu.
Labai smagu kai miestas yra kuriamas turint omenyje atskirai kiekvieną vietelę, jai individualiai skiriant dėmesio, kad ji taptų sava ir mylima.
Jau grižtant namo, pakeliui į Kauną, sugalvojau dar vieną norą, tai norų plytelei Rotušės aikštėje - noriu pamilti savo miestą ir noriu pamilti savo šalį. Aš rimtai.
O čia mes :)
Sveiki, brangieji. Galvoju ir man reikia pasidalint mintim, pabendraut su kuom nors, galbūt kažkam kažką patart, o galbūt pačiam gauti patarimą kitą.
Kadangi mėgstu fotografuot, tai pradžiai įkelsiu <a href=”http://www.blogas.lt/albums/vygis/&task=viewfolder&f_id=42599″>kelis savo darbus</a> :)